Vėjo greitis ir kryptis
Greitis

3 km/h

Kryptis

329°

Žiemai artėjant: kas padeda sutaupyti

Žiemai artėjant: kas padeda sutaupyti

Grįžti atgal

Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją. Apie tai, kaip ši sistema veiks ir kiek bus galima sutaupyti pasakoja bendrovės „Danfoss“ šildymo sistemų specialistas Andrius Timofejevas.

15min.lt rašo: „Žiemai artėjant: kokie šildymo sistemos priedai padeda sutaupyti“

Esant tokiam rudeniui brangaus šildymo problema atrodo kažkur toli – gyvename pavasario nuotaikomis. Tačiau žiema vis dėlto ateis. Daugumoje naujos statybos būstų šiandien įrengiamas bent jau reguliuojamas šildymas. Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją. Apie tai, kaip ši sistema veiks ir kiek bus galima sutaupyti pasakoja bendrovės „Danfoss“ šildymo sistemų specialistas Andrius Timofejevas.

Vožtuvai išsprendžia didžiausias daugiabučių problemas

A.Timofejevas pasakoja, jog projekte „Aeronamai“ kiekvienas butas gaus tiek šilumos ir vėsos, koks bus šeimininkų poreikis.

„Nustatytą komforto temperatūrą kontroliuoja išmanioji „Danfoss Link“ sistema, o šilumnešio (po šildymo sistemą cirkuliuojančio vandens – red. past.) balansą tarp butų valdo automatiniai balansavimo vožtuvai. Prastai sureguliuotose sistemose, kai visi vartotojai šildosi, problema būna ta, kad tolimiausiam nepakanka šilumos. O gerai apšiltintuose pastatuose neretai būna per karšta.

Ar šilumą imti iš oro, ar daryti geoterminį gręžinį? Priklauso, kokiame regione statotės būstą. Klaipėdos regione, apsimoka statyti orinius šilumos siurblius.

Dažniausiai temperatūra tampa aukštesnė, kai šilumos poreikis mažesnis, nei apskaičiuota. Daugelis tyrimų rodo, kad gyventojai retai 100 proc. naudojasi šildymu, nebent lauke spaudžiant vos ne speigui. Didžiąją dalį laiko visi išnaudoja pusę šilumos, t. y. dalis nesišildo apskritai, dalis šildymą susimažina. Tuomet likusiems tenka daugiau šilumos ir jie perkaista. Negana to, dar ir bangiau moka už šildymą. Šią problemą sprendžia automatiniai balansavimo vožtuvai“, – paaiškina A.Timofejevas.

Automatinių balansavimo vožtuvų paskirtis yra užtikrinti reikalingą cirkuliaciją nepriklausomai nuo to, ar objekte šildosi vienas gyventojas, ar šimtas. Šie įrenginiai šildymo sistemoje taip pat išsprendžia problemą, kai per karšta būna arčiausiai šilumos šaltinio įrengtam butui, o toliausiai nuo jo esančiame gyventojai rengiasi storais vilnoniais megztiniais.

Siurblio pasirinkimas – įvertinkite visus niuansus

Paklaustas, kokį šildymo tipą geriausia pasirinkti individualiems namams, A.Timofejevas sako, kad šiuo klausimu būtų galima parašyti mokslinį darbą. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, netgi nuo geografinės namo padėties. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione vyrauja drėgnesni, tačiau ne tokie šalti orai – ten tinka šilumos siurblys oras-oras.

„Apie dujinį katilą galima svarstyti tuomet, kai į sklypą atvestos dujos. Šilumos siurbliui reikia elektros, bet ar jūsų sklype elektros įvado galingumas yra pakankamas? Nes elektros galios padidinimas kainuos papildomai. Ar šilumą imti iš oro, ar daryti geoterminį gręžinį? Priklauso, kokiame regione statotės būstą. Klaipėdos regione, apsimoka statyti orinius šilumos siurblius. Arčiau Vilniaus irgi apsimoka juos įsirengti. Tačiau jų pradinė investicija yra mažesnė, tačiau vėliau efektyvumas – taip pat mažesnis. Geoterminį gręžinį įsirengti kainuoja brangiau, tačiau vėliau jų efektyvumas geresnis“, – trumpai įvairius šildymosi būdus apžvelgė Andrius Timofejevas.

Orinis šilumos siurblys pakeistas geoterminiu – kodėl?

Paklaustas apie sistemos įrengimo iššūkius objekte „Aeronamai“, siekiančiame šiuo metu aukščiausios galimos energinės klasės, A.Timofejevas dar kartą priminė šilumnešį – jį reguliuoti sudėtinga, nes mažai energijos naudojančiuose pastatuose po sistemą keliaujančio vandens yra labai mažai. Tai bendrovei tapo iššūkiu montuojant sistemą minėtame objekte.

Išmanioji šildymo sistema, kaip jau minėta, įvertina ir kitus veiksnius: ar patalpa orientuota į pietus, ar į šiaurę? Pirmuoju atveju konkrečią patalpą reikės šildyti mažiau, ją prišildys saulė.

„Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp į sistemą paduodamo ir grįžtančio šilumnešio temperatūrų, tuo cirkuliacija yra mažesnė. Kai skirtumas mažesnis – cirkuliacija didesnė. Mažai energijos naudojančiuose pastatuose šilumos poreikis yra mažesnis, todėl nusprendžiama didinti cirkuliaciją. Ateityje tokių namų daugės, todėl ir tokį sprendimą reikės taikyti dažniau.

Kitas iššūkis – šilumos šaltinis. Iš pradžių planuota naudoti orinius šilumos siurblius kiekvienam butui. Tačiau įvertinus naudingumo koeficientą paaiškėjo, kad grunto šilumos siurblys (geoterminis) šiame objekte bus efektyvesnis. Taip pat oriniam šilumos siurbliui reikėtų ventiliatoriaus išorėje, skleidžiančio triukšmą, tuomet jam reikia papildomos apdailos, kad nedarkytų pastato fasado vaizdo“, – pasirinkimo motyvus paaiškino pašnekovas.

Objekte „Aeronamai“ šilumos apskaitai naudojami ultragarsiniai šilumos skaitikliai, kuriems reikia mažiau cirkuliacinės energijos, šilumnešis pro juos prateka laisviau. Taip pat jie neturi jokių judančių mechaninių dalių, kas užtikrina jų ilgaamžiškumą.

Dauguma šildymo sistemos tiekėjų leidžia užprogramuoti sistemas pagal jūsų kasdienius įpročius. Pavyzdžiui, kad prabudus 6 valandą ryto namai jau būtų šilti, o išvykus į darbą – pamažu vėstų. Tačiau „Danfoss Link“ išsiskiria tuo, jog pati apskaičiuoja, kiek laiko reikės namams įšilti ir įvertina namo orientacijos, kitų šildymo ar vėdinimo šaltinių poveikį.

„Jei nustatėte, kad 6 valandą ryto būtų šilčiau, nei buvo naktį, standartinės šildymo sistemos tuomet įsijungs lygiai 6 ryto ir būstas iki pakankamo lygio sušils gal ir po 2 valandų. „Danfoss Link“ skaičiuoja ir pati save „pataiso“. Ši sistema ima savaitės šildymo istoriją ir apskaičiuoja, kada reikia įjungti šildymą, kad 6 ryto temperatūra būtų komfortiška. Galbūt 4, gal 5, o gal netgi 2-ą valandą nakties. Komfortas yra tuomet, kai nereikia galvoti apie šildymą“, – pabrėžia pašnekovas.

Lygiai taip pat sistema gali gerokai anksčiau išjungti šildymą, jei savaitės rezultatai rodo, kad šiluma laikosi iki kol šeimininkai išvyksta.

Išmanioji šildymo sistema, kaip jau minėta, įvertina ir kitus veiksnius: ar patalpa orientuota į pietus, ar į šiaurę? Pirmuoju atveju konkrečią patalpą reikės šildyti mažiau, ją prišildys saulė. Jei grįžę po darbo mėgstate užsikurti židinį tiesiog jaukumui, sistema įvertina, kad svetainės tuo metu šildyti nereikia, nes temperatūra nustatytą pageidaujamą lygį viršija keliais laipsniais.

Vos 2°C – ir jau mokate dešimtadaliu brangiau

Įvairiais skaičiavimais „Danfoss Link“ sistema taupo nuo 8 iki 35% šilumos sąnaudų. Atrodo, kad kartais tiesiog norisi pasišildyti, tačiau reikia nepamiršti, kiek mums tai kainuoja. A.Timofejevo teigimu, vienas papildomas laipsnis šilumos, jei iš tiesų jo nereikia, mums kainuoja 5–8% brangiau. Jeigu temperatūra namuose yra 2°C aukštesnė, nei reikėtų – kitą mėnesį sumokame iki 12% brangiau už šildymą.

Sunku patikėti, tačiau šildymo valdymas perkeliamas į išmanųjį telefoną, nieko pačiame bute nepjaustant ir neardant. Taip pat prie sistemos galima prijungti šviestuvus, elektros prietaisus, elektrinį šildymą ir viską valdyti internetu.

Vienas iš būdų sutaupyti, kurį tikrai gali naudoti kiekvienas – sumažinti temperatūrą nakties metu. Taip ne tik sutaupysite išlaidų šildymui, tačiau ir sveikiau išsimiegosite.

Žiema ateina visiems – ir naujų, ir senų namų gyventojams. Ar yra vilties kaip nors susimažinti mokesčius už šildymą, jei gyvenate sename name? A.Timofejevas teigia, jog „Danfoss Link“ gali būti sumontuota tiek naujuose, tiek senuose namuose.

„Tarkime buto savininkui, turinčiam radiatorius pakanka ant jų sumontuoti termostatus ir centrinį pultą. Jau atsiranda galimybė valdyti temperatūrą tiksliau, programuoti temperatūros nustatymus pagal laiką tiek pultu, tiek išmaniuoju telefonu. Sunku patikėti, tačiau šildymo valdymas perkeliamas į išmanųjį telefoną, nieko pačiame bute nepjaustant ir neardant. Taip pat prie sistemos galima prijungti šviestuvus, elektros prietaisus, elektrinį šildymą ir viską valdyti internetu per telefoną. Tai papildomai nieko nekainuoja, nėra mėnesinio ar metinio mokesčio“– kalbėjo A.Timofejevas.

„Danfoss Link“ galima įdiegti bet kokiame bute ar nuosavame name.

„Tačiau sistemą įrengti senos statybos bute prasminga tik tuomet, kai butas turi individualią apskaitą. Jeigu apskaita vykdoma pagal šildomo ploto kiekį, taupyti, keisti temperatūros nustatymus gyventojai nemato prasmės ir mieliau atidaro langą. Tokiu būdu jie leidžia šilumą laukan“, – pokalbį užbaigia A.Timofejevas.




Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/ziemai-artejant-kokie-sildymo-sistemos-priedai-padeda-sutaupyti-973-1050868.