VŽ.lt rašo: „Pastatė itin taupų namą: užtruko metus ilgiau, išleido dvigubai daugiau“
Dviejų aukščiausios energinės klasės dvibučių projekto įgyvendinimas užtruko metus ilgiau ir kainavo du kartus daugiau, nei planuota. Tačiau projektą vysčiusi nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Citus“ teigia nevertinusi projekto tik kaip paprastos investicijos – įgavo vertingos patirties, kuri pravers ateities projektuose.
Buvo planuota, kad greta Aleksoto oro uosto Kaune vystomo gyvenamųjų namų „Aeronamai“ projekto įgyvendinimas užtruks 20 mėnesių, tačiau realiai tam prireikė 32 mėnesių.
Taip pat beveik dvigubai išaugo ir statybų kaina: vietoj planuotų 670 Eur (be PVM) už 1 kv. m., realūs kaštai pasiekė 1.300 Eur / kv. m. Iš viso investicijos į projektą sudarė apie 0,8 mln. Eur.
Mindaugas Vanagas, bendrovės „Citus“ direktorius, VŽ pasakoja, kad projekto biudžetą daugiausia „išpūtė“ sudėtinga pastato architektūra (25% viršytų kaštų), atsinaujinančių energijos šaltinių ir unikalių techninių sprendimų naudojimas (po 20%), energinė klasė ir papildomos funkcijos (po 15%).
Daugiausia laiko, anot p. Vanago, buvo sugaišta ieškant nestandartinių sprendimų ir vėliau jų derinimas tarp projekto vystytojų, energinio efektyvumo modeliuotojų, architekto, techninės priežiūros specialistų, būsimųjų gyventojų, 9 techninių projekto partnerių ir pasyvaus namo sertifikatus išduodančio „Passivhaus“ instituto Vokietijoje.
„Žvelgiant vien tik iš finansinės pusės, imtis tokio projekto neatrodo labai naudinga – vertinant ilgalaikę perspektyvą, galima investuoti ir pelningiau. Mums pastatyti įprastą B energinės klasės namą būtų buvę ir paprasčiau, ir grąža greitesnė. Tačiau „Aeronamų“ projektu siekėme savų tikslų ir negalime jo vertinti tik kaip įprastos investicijos“, – sako p. Vanagas.
„Aeronamai“ yra vienas iš septynių aukščiausią A++ energinės klasės įvertinimą gavusių gyvenamosios paskirties pastatų Lietuvoje. 1 kv. m energijos sąnaudos šildymui viename „Aeronamų“ name yra 3, kitame – 5 kW / h per metus, nurodo Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC). Pavyzdžiui, 5 kW / h centrinio šildymo sąnaudos 86 kv. m. butui pagal šių metų vasario kainas būtų lygios 24 Eur per metus (be PVM).
Pono Vanago teigimu, A++ namo statybų sąnaudos yra maždaug 30% didesnės nei B energinės klasės statinio, todėl papildomos sąnaudos atsipirktų maždaug po 30 metų ir investicinė metinė grąža būtų 3,3%. Tačiau toks namas, palyginti su įprastu, anot pašnekovo, turi kitų pranašumų: patogumas, likvidumas ir aukšta komercinė vertė.
Pasirinko sudėtingą projektą
„Šis projektas parodė, kad galime pasiekti energijos efektyvumo ribą – pastatas pats pasigamina visą reikalingą energiją, iš esmės nepraranda šilumos, tad nebėra kaip mažinti jos nuostolių, nebent rečiau ir mažiau varstyti duris, tačiau tai jau būtų nelogiškas ribojimas“, – aiškina p. Vanagas.
Pašnekovo teigimu, jie nekėlė tikslo įgyvendinti tipinio energiškai efektyvaus namo projekto, kuris paprastai yra kubo formos, be garažo ir nedideliais langais.
„Specialiai siekėme pastatyti sudėtingesnės konstrukcijos pastatą, todėl vientisas 517 kv. m. naudingo ploto sublokuotų namų tūris padalytas į keturių tūrių kompoziciją. Namai yra skirtingo ploto ir dydžio; du namai turi plokščią stogą, kiti du – su šlaitiniais stogais. Skardinis pastato fasadas, dideli langai, terasa ant stogo, išmani laistymo sistema, garažas, elektromobilių krovimo vietos – tai dalykai, kurių efektyvių namų statytojai paprastai vengia“, – kalba p. Vanagas.
Butuose įrengtos išmanios namų valdymo sistemos, į saulės padėtį automatiškai reaguojančios žaliuzės, stoglangiai su lietaus intensyvumo davikliais, vėsinamos grindys, sudėtinga rekuperacinė sistema. Siekiant sumažinti „šalčio tiltus“, buvo panaudoti ne plieno, bet brangesni stiklo pluošto tvirtinimo elementai fasado detalėms ir langams tvirtinti.
Naudojama saulės energija ir geoterminis šildymas bei vėsinimas leidžia pastatui veikti visiškai autonomiškai, nenaudoti jokios energijos iš šalies – papildomai mokėti reikia tik už sunaudotą vandenį.
Laiką „suvalgė“ derinimas ir sprendimų paieška
Anot p. Vanago, gerokai ilgesnį, nei numatyta, projekto įgyvendinimo laiką labiausiai lėmė keli dalykai: sudėtingas pastato projektas ir tai, kad daug sprendimų reikėjo sugalvoti ir priimti patiems. Be to, visus statybų sprendinius reikėjo derinti su „Passivhaus“ institutu Vokietijoje.
„Citus“ vadovas pripažino, kad imdamiesi darbų jie neįvertino, kiek daug laiko ir pastangų teks skirti sprendimams derinti ir koordinuoti: „Vien mūsų bendrovėje derinimu užsiėmė 3 techniniai ir 1 komunikacijos žmogus, bet ir to buvo maža. Įsitikinome, kad vystant tokį netipinį projektą reikia atskiro vadovo-koordinatoriaus.“
Tad visi pakeitimai, netikslumai ir techniškai privalūs sprendimai, kurie būtini reikiamiems sertifikatams gauti, turėjo būti suderinti. Neįprastai daug laiko derinimui skyrė ir šio namo architektas Rytis Kaminskas iš UAB „Roda Architects“.
„Kitą kartą imdamiesi tokio projekto daugiau laiko skirtume tikslesniam planavimui ir, atrodytų, mažai reikšmingoms detalėms, nes statybų eigoje tokie įvairių smulkmenų sprendimai sudegina neproporcingai daug laiko“, – neslepia p. Vanagas.
Žada pritaikyti ateityje
„Citus“ vadovo teigimu, vienas svarbiausių šio projekto tikslų – išbandyti naujausias, brangiausias technologijas, kurių nėra galimybių išmėginti statant įprastą gyvenamąjį daugiabutį ar sublokuotus namus. Taip pat bendrovės komandai buvo proga pagilinti žinias ir supratimą, kas yra aukščiausio techninio lygio namas.
Pavyzdžiui, statybų vadovas turėjo gauti „Passivhaus“ sertifikatą, kad galėtų valdyti projektą. Ponas Vanagas išskiria kelis dalykus, ko NT vystytojai pasimokė iš „Aeronamų“ ir ką galėtų pritaikyti ateityje.
„Atradome naują požiūrį į sandarumą – tai gana nesunkiai pasiekiamas kainos, kokybės ir efektyvumo balansas. Matome didesnes saulės jėgainių ir prie saulės padėties prisitaikančių žaliuzių panaudojimo galimybes. Taip pat vėsinamos grindys galėtų pakeisti įprastus kondicionierius ar šalčio sijas“, – vardija p. Vanagas.
Jo manymu, tokios jėgainės kaip ant „Aeronamo“ stogo įrengta 90 kv. m. fotovoltinė saulės energijos jėgainė galėtų būti naudojamos plačiau – įrengiamos įprastuose mažaaukščiuose namuose, tačiau koją tam kiša nepastovi saulės energijos supirkimo tvarka ir kaina.
Laukia sertifikato iš Vokietijos
Iš keturių „Aeronamų“ butų, kurių plotas nuo 86 iki 160 kv. m., trys yra parduoti. Vienas jų, priklausantis „Citus“ vadovui, bus naudojamas ir kaip atvira demonstracinė erdvė. Baigus statybas ir atlikus vidaus apdailos darbus, kovą į namą įsikels naujakuriai. Iki kovo pradžios „Aeronamai“ turėtų gauti „Passivhaus“ instituto Vokietijoje pasyvaus namo sertifikatą – tokį sertifikatą Lietuvoje turi 2 gyvenamieji ir vienas visuomeninės paskirties pastatas. Gavę tokį sertifikatą, „Aeronamai“ bus vienintelis gyvenamosios paskirties pastatas Lietuvoje, turintis ir tarptautinį „Passivhaus“, ir nacionalinį A++ klasės energinio efektyvumo sertifikatus.
SPSC duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 9 pastatai, turintys A++ sertifikatą: 2 negyvenamosios paskirties, likę – vienbučiai arba dvibučiai gyvenamieji namai. Pirmasis A++ klasės gyvenamasis namas registruotas Pasvalio rajone 2016 m. lapkritį. Lietuvoje yra 3 pastatai, sertifikuoti „Passivhaus“ instituto: du iš jų gyvenamieji, vienas visuomeninės paskirties, kol kas vienintelis, turintis ir „Passivhaus“, ir A++ sertifikatus. Palyginti, Latvijoje yra 6 „Passivhaus“ sertifikuoti pastatai (3 gyvenamieji), Estijoje – 5 (visi gyvenamieji), Lenkijoje – 17 (12 gyvenamųjų). Skandinavijoje „Passivhaus“ sertifikuotų pastatų nėra daug: Norvegijoje ir Suomijoje – po 1 gyvenamąjį, Švedijoje – 15 (8 gyvenamieji).
Plačiau skaitykite https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2019/02/18/pastate-itin-taupu-nama-uztruko-metus-ilgiauisleido-dvigubai-daugiau.